valkauninkas

×valkauniñkas (-nỹkas LKAI78(Ar, Jd)) sm. (2) JI243, NdŽ, KŽ, LKAI277 žr. 3 valkas: 1. Kai paėmęs valkauninką išvanosiu nugarą! Stak. O kuom tu kočiosi? – Turiu meistriukus, padirbs valkauninkus LTR(Šlv). 2. Į valkauniñką įvynio[ja] drabužius J. 3. E(Ar), NdŽ, Čk žr. 3 valkas 4: Pavasarį valkauninko negalėjau gaut – ir liko laukas nevalkuotas Kln.